Zanzibaras

Balto smėlio paplūdimiai ir turkio spalvos vandenynas – tokie vaizdai iškyla mintyse pagalvojus apie Zanzibarą – Tanzanijai priklausančią pasakiško grožio salą. Šis mėlynų vandenų supamas sausumos lopinėlis – viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais kelionės į Tanzaniją tampa vis populiaresnės. Tačiau tarp Zanzibaro lankytinų vietų – ne vien saulės įšildyti paplūdimiai. Kuo ši sala ypatinga ir kodėl verta ten nuvykti bent kartą gyvenime? Visi atsakymai – šiame straipsnyje.

Daugeliui kelionė į Zanzibarą, dar vadinamą Ungudža (Unguja) siejasi su pasyviu poilsiu drybsant ant šilto smėliuko ir dairantis į Indijos vandenyno tolius. Tačiau ši sala prie Tanzanijos krantų – daugiau nei išpuoselėti kurortai. Dėl patogios strateginės vietos Zanzibaras nuo seno traukė prekybos tinklą vystyti siekusių valstybių dėmesį. Saloje pėdsakus paliko arabai, portugalai, britai, indai.

Vargu ar kas geriau atspindi šį unikalų kultūrų mišinį nei Stountaunas – salos sostinės Zanzibaro senamiestis. Nuo jo ir prasideda pažintis su Zanzibaru, mat Stountaune veikia keltų terminalas, jungiantis salą su žemyne esančiu Dar es Salamu – buvusia Tanzanijos sostine.

Stountaunas – tikras muziejus po atviru dangumi. Klaidžiojant siauromis arabų kvartalo gatvelėmis į akis krenta vienos už kitas puošnesnės kaustytos medinės durys. Taip prieš du šimtus metų turtingi arabų pirkliai varžėsi, kurio iždas gausesnis, o užmojai didesni. Išnirus iš kerinčių gatvelių, malonu pasivaikščioti pakrante. Vienas įspūdingiausių objektų joje – senasis fortas, iškilęs XVII–XVIII a. sandūroje. Tai seniausias iki šių dienų išlikęs pastatas Zanzibare. Greta jo – kone dviem šimtais metų jaunesnis Stebuklų namas, didžiausias ir aukščiausias pastatas Stountaune. Kadaise tai buvo Zanzibaro sultono rezidencija, o šiuo metu veikia istorijos ir kultūros muziejus.

Visai netoli keltų terminalo stūkso gražiausiu Stountauno statiniu tituluojama Senoji vaistinė. Šis pastatas – tikras Zanzibaro simbolis, mat jo fasade susilieja indų ir europiečių architektūros elementai, taip pat vietinis salos paveldas. Muzikos gerbėjai turėtų keliauti į Stountauno pakraštį – čia tebestūkso namas, kuriame gimė ir augo garsusis „Queen“ grupės vokalistas Fredis Merkuris. Šiuo metu name veikia muziejus, o dėl galimybės pernakvoti dainininko kambaryje rikiuojasi eilės.

Pasigėrėjus Stountauno pastatais, neprošal užsukti į SPA – šią tradiciją į salą hamamų pavidalu atvežė arabai. Viešint Stountaune taip pat patartina aplankyti Daradžanio turgų – tikrąją miesto širdį. Prekyvietėje gausu šviežių gėrybių, nuo žuvų iki vaisių ir prieskonių. Norint patirti tikrąją turgaus atmosferą, geriausia į jį keliauti ryte.

Nors Stountauno turguje gausu kvapnių prieskonių, lauktuvėms šių pagardų geriau ieškoti už miesto ribų – vienoje iš prieskonių plantacijų. Zanzibaras ne veltui vadinamas prieskonių sala – čia auga gvazdikėliai, pipirai, muskato riešutai ir cinamono medžiai. Ekskursijos į prieskonių plantaciją metu ne tik geriau pažinsite šiuos pagardus ir jų panaudojimo būdus, bet ir galėsite pigiau įsigyti kvapnių lauktuvių.

Tuo tarpu į vakarus nuo Zanzibaro esanti Kalėjimo arba Čangu sala atskleidžia tamsesnį šio regiono istorijos laikotarpį. Ilgą laiką Zanzibare klestėjo prekyba vergais. Neklusnieji buvo išsiunčiami į kalėjimą nuošalioje saloje, kurią potvynių metu užliedavo Indijos vandenynas. Šiandien atole, menančiame skaudžią praeitį, veikia sausumos vėžlių prieglauda.

Zanzibaras yra sala Indijos vandenyne, kuri pasižymi geru klimatu. Oro temperatūra nuo gegužės iki spalio mėnesio siekia 27 laipsniai šilumos, o žiemos mėnesiais pakyla net iki 35-40 laipsnių karščio. Tačiau neskubėkite planuoti atostogų pagal oro temperatūrą. Zanzibare du kartus per metus būna lietaus sezonai.

Pirmasis sezonas prasideda maždaug spalio gale ir tęsiasi iki gruodžio pradžios. Oras neatvėsta ir siekia 30 laipsnių karščio. Vietos viešbučiai dairosi liūčių neišsigandusių drąsuolių ir siūlo apgyvendinimą mažesnėmis kainomis. Dažniausiai tokiu poilsiu susigundo turistai, važiuojantys į Zanzibarą ne degintis, o žvejoti.

Antrasis lietaus sezonas prasideda kovo viduryje ir baigiasi gegužės pradžioje. Nieko keisto, kad vėl krenta viešbučių kainos. Kai kurie viešbučiai būna tiesiog apsemti vandeniu vos ne iki stogo. Tokiu atveju jokio malonumo dėl sutaupytų pinigų nepajusite. Na, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano…